Slyvos – vienos iš dažniausiai auginamų medžių mūsų soduose ar kiemuose. Ankstyvųjų veislių slyvos prinoksta rugpjūčio pradžioje, o vėlyvųjų veislių baigia nokti rugsėjo mėnesį. Kuo ilgiau slyvų vaisiai išbūna ant medžio, tuo daugiau sukaupia vitaminų, bei kitų biologiškai veiklių medžiagų. Tačiau nors ir pavasarį gausiai žydėję medžiai ne visada žada gausų derlių. Viena iš priežasčių, kodėl slyvų derlius yra nedidelis arba jo nėra visai – tai augimo sąlygos, kadangi kai kurios veislės yra jautrios ir reikalaujančios priežiūros. Vaisių užuomazgos ima byrėti, kai medžiui trūksta drėgmės, tad slyvas pasodintas saulėtoje vietoje, itin karštomis dienomis derėtų gausiai ir reguliariai laistyti, dirvožemis turėtų būti drėgnas 50-60 centimetrų gylyje. Taip pat vaisiai gali kristi ir dėl netinkamo rūgštingumo dirvoje ar mikroelementų bei mineralinių medžiagų trūkumo. Negaudamos svarbių medžiagų, slyvos augs labai mažo dydžio, jų odelė bus susiraukšlėjusi. Ankstyvą pavasarį, dar nesusiformavus pumpurams, slyvas rekomenduojama apipurkšti arba patręšti karbamido tirpalu, azoto turinčia trąša, kuri gerai maitina dirvožemį ir teigiamai veikia augalų derlių, o birželio mėnesį organinėmis trąšomis, kuriose gausu azoto, kalcio, fosforo, vario ir kalio.

   Slyvos taip pat gali pradėti kristi ir dėl jas puolančių vaisgraužių, kurie gali pažeisti net 80-90 proc. slyvų vaisių. Vaisgraužiai – tai mažyčiai drugeliai, kuriuos pastebėti nėra lengva, kadangi jie skraido kai jau yra sutemę arba naktį, o dienomis slepiasi vaismedžių žievėje. Šiems kenkėjams užpuolus slyvas,  jos negali normaliai vystytis, iš pažeistų vietų ima skirtis sustingstančios sultys, vaisiai pasidaro violetinio atspalvio ir krenta žemėn. Norint apsisaugoti nuo vaisgraužių, pastebėjus pirmuosius nukritusius vaisius, ant medžio kamieno reikėtų uždėti kenkėjų gaudymui skirtas juostas. Šias juostas kas 1-2sav. derėtų apžiūrėti ir sunaikinti ant jų patekusius kenkėjus. Vasaros metu, kai šių kenkėjų vikšrai žemėje tampa lėliukėmis, aplink slyvas reikėtų laikas nuo laiko papurenti dirvožemį, bei surinkti visas nukritusias ir sukirmijusias slyvas. Taip pat purkšti cheminėmis priemonėmis pirmoje birželio pusėje (prieš pirmąją kenkėjų kartą) ir liepos pradžioje (prieš antrąją kenkėjų kartą).

   Dar viena slyvų vaisių kritimo priežastis  - vaismedžių ligos, tad pamačius krentančias slyvas, reikėtų gerai apžiūrėti medį ar nėra jokių ligų simptomų, kurie gali pasireikšti ant jaunų ūglių, lapų, žiedų vaisių, medžio žievės. Sergantis medis slyvas meta todėl, kad greit silpsta ir taip mesdamas vaisius bando išsaugoti kuo daugiau vandens ir maistinių medžiagų. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, reikia kuo skubiau gydyti medį.