Pomidorams šiltnamiuose dažnai trūksta maisto medžiagų. Azoto, fosforo, kalio, magnio trūkumai daugiau pastebimi apatinėje augalo dalyje, ant senesnių lapų, o kalcio, sieros, geležies ir mikroelementų - viršutinėje dalyje, ant jaunų lapų. Kai trūksta azoto, pomidorų lapai tampa šviesiai žali, paskui ima gelsti nuo viršūnės ir nudžiūsta, sulėtėja stiebo ir šoninių atžalų augimas, lapai būna smulkesni, o stiebas plonas ir trapus. Kai trūksta fosforo, augalų lapai tampa tamsiai žali, stiebai violetinio atspalvio, sulėtėja augimas, anksti pradeda kristi lapai (jie gali būti tamsūs, beveik juodi), sutrinka augalų žydėjimas, lėčiau noksta vaisiai. Kai trūksta kalio, gelsta ir džiūsta lapo audiniai, pakraščiai sukasi žemyn, lapai raušlėjasi, neauga tarbubambliai, taip pat blogai vystosi ir krinta užuomazgos, vaisiai noksta nevienodai, o sunokusiuose lieka žalsvos ar gelsvos dėmės. Kai trūksta magnio, pomidorų lapai tampa margi, gyslos lieka žalios, o tarpugysliai gelsta. Nuo kalcio trūkumo džiūsta viršūniniai ūgliai ir šaknys, jaunų lapų kraštai. Pomidorams taip pat labai reikia boro, kai jo trūksta, nudžiūsta viršūniniai pumpurai ir lapai, augalai nežydi, nes krinta užuomazgos. Tad žinant visus šiuos požymius, galima spręsti ko augalams labiausiai trūksta ir nedelsiant palaistyti trąšų tirpalu.

         Yra ir daugiau požymių, iš kurių galima nuspėti, kas augalui kenkia, kodėl jis nyksta ir nedera. Kai yra silpna šaknų sistema arba sausa dirva gausiai paliejama, pomidorų odelė sprogsta dėl per didelės drėgmės, kadangi vaisius padidėja ir odelė neišlaiko ir plyšta. Kad vaisinės kekės su žiedais nenudžiūtų ir megztų vaisius, rytais ir vakarais augalus reikia apipurkšti vandeniu. Tai ypač aktualu, jei šiltnamio oras labai sausas. Jei krenta pomidorų žiedai, vadinasi rytais trūksta drėgmės ir žiedai negali apsidulkinti. Taip pat reikia nepamiršti reguliuoti drėgmę ir šilumą, normaliai tręšti, nes ant nokstančių vaisių gali atsirasti šviesiai gelsvų dėmių.